Kodėl žmogus žagsi: netikėtas evoliucijos palikimas

Ar žinojote, kad netikėtas kūno truktelėjimas ir po jo sekantis garsas „įk“ yra tiesiogiai susijęs su gyvybe vandenyje? Mokslininkai teigia, kad atsakymas į klausimą, kodėl žmogus žagsi, slypi mūsų tolimoje praeityje – tai yra evoliucinis palikimas iš laikų, kai mūsų protėviai buvo vandens gyventojai, panašūs į varliagyvius.

Kaip mūsų žagsulys susijęs su buožgalviais?

Šis keistas kūno refleksas veikia stebėtinai tiksliai. Kai žagsime, staiga susitraukia mūsų kvėpavimo raumenys (diafragma), o iškart po to užsidaro balso klostės gerklose – taip gimsta tas gerai žinomas garsas.

Tyrėjai pastebėjo, kad šis nervinis mechanizmas yra beveik identiškas tam, kurį šiuolaikiniai buožgalviai naudoja kvėpuodami. Kai buožgalvis pumpuoja vandenį pro žiaunas, jis turi užverti kelią į savo besivystančius plaučius, kad į juos nepatektų vandens. Tai jis padaro staigiai uždarydamas gerklų vožtuvą – lygiai taip pat, kaip mes žagsėdami.

Kodėl šis refleksas išliko iki šiol?

Suaugusiems žmonėms šis refleksas nebėra naudingas, tačiau evoliucija ne visada skuba atsikratyti senų „programų“, jei jos mums netrukdo išgyventi. Žagsulys yra tarsi senos kompiuterinės programinės įrangos kodas, kurį mūsų kūnas vis dar nešiojasi savo smegenų kamiene.

Visgi šis senovinis mechanizmas turi tam tikrą paskirtį ankstyvame mūsų gyvenime:

• Kūdikiai įsčiose žagsi labai dažnai. Mokslininkai mano, kad tai padeda jiems treniruoti kvėpavimo raumenis dar prieš gimstant.
• Žinduoliams šis refleksas gali padėti žindant – užveriant gerklas, pienas nenuteka į plaučius.

Keli įdomūs faktai apie žagsulį

• Pasaulio rekordas: Ilgiausias užfiksuotas žagsėjimo priepuolis truko net 68 metus! Amerikietis Charlesas Osborne’as pradėjo žagsėti 1922 m. ir nustojo tik likus metams iki mirties 1990 m.
• Greitas nuraminimas: Liaudies medicinoje pilna patarimų (nuo išgąsdinimo iki šaukštelio cukraus), tačiau geriausiai moksliškai pagrįstas būdas yra trumpam sulaikyti kvėpavimą arba pakvėpuoti į popierinį maišelį. Taip kraujyje padidėja anglies dvideginio kiekis, kuris nuramina sudirgusią nervų sistemą.

Gyva istorija mūsų krūtinėje

Kitą kartą, kai jus užklups netikėtas žagsulys, užuot pykę ant savo kūno, nusišypsokite. Tai yra tiesioginis, gyvas įrodymas, kad prieš šimtus milijonų metų mūsų protėviai gyveno vandenyje ir tik pamažu išmoko prisitaikyti prie sausumos. Mes visi nešiojamės mažytę vandenyno istorijos dalelę tiesiai savo krūtinėje.