Teatras, kaip meno forma, atsirado senovės Graikijoje, kur buvo atliekamos tragedijos ir komedijos dievų garbei.

Šiandien mėgaujamės spektakliais teatruose, stebime aktorius, pasinėrę į nuostabius pasakojimus. Tačiau ar kada susimąstėte, kur ir kada atsirado ši nuostabi meno forma? Keliaukime tūkstančius metų atgal, į Senovės Graikiją, kur teatras gimė iš gilios pagarbos dievams ir žmogaus troškimo pasakoti.

Gimimas dievų garbei

Teatras, kaip jį pažįstame dabar, savo šaknis tvirtai įleido V amžiuje prieš mūsų erą, Atėnuose. Jis nebuvo skirtas tik pramogai – tai buvo svarbi religinių švenčių dalis, skirta vyno, linksmybių ir vaisingumo dievui Dionisui. Šių švenčių metu chorai giedodavo ditirambus (giesmes Dionisui), o pamažu atsirado ir pirmasis aktorius – Temistoklis, kuris pradėjo dialogą su choru. Taip gimė dialogas, veiksmas ir istorija scenoje!

Tragedijos ir komedijos: du žanrai, viena scena

Graikų teatras greitai išsišakojo į du pagrindinius žanrus:

• Tragedijos: Tai buvo rimtos dramos, dažnai pasakojančios apie didvyrius, dievus, mitologinius įvykius ir lemtingus pasirinkimus. Jos kėlė klausimus apie moralę, likimą ir žmogaus vietą pasaulyje, dažnai baigdavosi liūdnai. Žymiausi tragedijų autoriai buvo Aischilas, Sofoklis ir Euripidas.
• Komedijos: Priešingai tragedijoms, komedijos linksmino žiūrovus. Jose būdavo pajuokiamos visuomenės ydos, politikai ar net kiti menininkai. Jos pasižymėjo humoriumi, satyra ir laiminga pabaiga. Garsiausias komedijų kūrėjas buvo Aristofanas.

Šios pjesės buvo atliekamos dideliuose amfiteatruose po atviru dangumi, kurie galėjo sutalpinti tūkstančius žiūrovų. Aktoriai dėvėjo kaukes, kurios rodė personažo nuotaiką ir statusą, taip pat padėjo balsui sklisti didelėje erdvėje.

Taigi, kitą kartą eidami į teatrą prisiminkite, kad jo ištakos glūdi senovės graikų garbinime dievų, o scena kadaise buvo šventa erdvė, kurioje žmogus ieškojo prasmės per istorijas.