Šiuolaikinis menas dažnai apima neįprastas medžiagas; pavyzdžiui, Damienas Hirstas garsėja savo kūriniais, kuriuose naudojami gyvūnai formaldehide.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl šiuolaikiniame mene matome ne tik tapytus paveikslus ar iškaltas skulptūras, bet ir, pavyzdžiui, neįtikėtinus objektus, pagamintus iš kasdienių daiktų ar net gyvūnų? Šiuolaikinis menas dažnai laužo visas taisykles ir kviečia mus pažiūrėti į pasaulį naujomis akimis.

Kodėl menininkai ieško to, kas neįprasta?

Daugelį amžių menas naudojo tas pačias, patikrintas medžiagas: aliejinius dažus, molį, marmurą ar bronzą. Tačiau XX amžiuje, kai pasaulis pradėjo keistis beprotišku greičiu, menininkai pajuto, kad tradicinės priemonės ne visada gali išreikšti naujas idėjas, jausmus ar net protestus. Jie pradėjo ieškoti naujų būdų, kaip priversti žiūrovus sustoti, susimąstyti, o kartais net ir pasibaisėti.

Neįprastos medžiagos leidžia menininkams:

• Prakalbinti objektus: Kasdieniai daiktai, išimti iš savo įprastos aplinkos ir paversti meno kūriniais, įgauna naują prasmę.
• Šokiruoti ir provokuoti: Tai priverčia mus jausti stiprias emocijas ir negalvoti apie meną, kaip apie kažką nuobodaus.
• Kalba apie svarbias temas: Naudojant netikėtas medžiagas, galima geriau išreikšti idėjas apie gyvenimą, mirtį, visuomenės problemas ar gamtosaugą.

Damienas Hirstas: menas formaldehide

Vienas garsiausių šiuolaikinių menininkų, plačiai žinomas dėl savo drąsių eksperimentų su medžiagomis, yra britas Damienas Hirstas. Jis garsėja tuo, kad savo meno kūriniuose naudoja gyvūnus, panardintus į formaldehidą. Pavyzdžiui, jo bene žymiausias kūrinys yra ryklys, plūduriuojantis didžiuliame stikliniame rezervuare su formaldehido tirpalu, pavadintas „Fizinis mirties neįmanomumas gyvojo mintyse“ (angl. The Physical Impossibility of Death in the Mind of Someone Living).

Kam visa tai? Hirstas savo kūriniais kalba apie trapų gyvenimo ir mirties santykį, apie baimes, kurias jaučiame, ir apie tai, kaip mes bandome išvengti neišvengiamo. Nors jo darbai dažnai sukelia diskusijas ir net pyktį, jie nepalieka abejingų ir priverčia mąstyti apie būties prasmę.

Taigi, kitą kartą pamatę keistą šiuolaikinio meno kūrinį, pagamintą iš, rodos, visiškai netinkamų medžiagų, pabandykite į jį pažvelgti ne tik akimis, bet ir protu – galbūt jis slepia kur kas gilesnę prasmę, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.