Popartas, atsiradęs XX a. 6 dešimtmetyje, naudojo masinės kultūros vaizdus ir objektus, kad kritikuotų arba švęstų vartotojiškumą, o ryškiausias pavyzdys yra Andy Warholas.

Ar kada nors pagalvojote, kad paprasta konservų dėžutė ar komiksų personažas gali tapti meno kūriniu? Būtent taip nutiko XX a. 6-ajame dešimtmetyje, kai gimė Popartas – drąsi ir spalvinga meno srovė, kuri išvertė meno pasaulį aukštyn kojomis. Vietoj įprastų portretų ar peizažų, poparto menininkai įkvėpimo sėmėsi iš kasdienybės ir masinės kultūros.

Kas slėpėsi už ryškių spalvų?

Popartas gimė po Antrojo pasaulinio karo, kai Vakarų visuomenė mėgavosi sparčiu vartotojiškumo augimu. Parduotuvių lentynos lūžo nuo naujų prekių, o reklamos mirgėjo visur. Poparto menininkai atkreipė dėmesį į šią kasdienybę ir perkėlė ją į savo drobes. Jie naudojo:

• Prekių ženklus: Nuo „Coca-Cola“ buteliukų iki buitinių prietaisų.
• Komiksus: Ryškios spalvos ir „burbulai“ su tekstu tapo kūrinių dalimi.
• Žvaigždes: Kino aktorių ir popmuzikos ikonų atvaizdai.

Šis menas ne tik šventė vartotojiškumą, bet ir subtiliai jį kritikavo, klausiant: kas yra menas? Ir kodėl kasdieniai objektai negali būti gražūs ar svarbūs?

Andy Warholas: Poparto karalius

Turbūt garsiausias poparto atstovas – Andy Warholas. Jo darbai puikiai iliustruoja šios srovės esmę. Kas nežino jo garsiojo paveikslo su „Campbell’s“ sriubos konservų dėžutėmis ar ryškių Marilyn Monroe portretų? Warholas masinės gamybos principą pritaikė ir mene, kūrinius daugindamas šilkografijos technika, taip tarsi pabrėždamas, kad menas gali būti pasiekiamas visiems, o ne tik išrinktiesiems. Jis pavertė meną populiariu ir šiuolaikiniu.

Poparto palikimas šiandien

Popartas pakeitė požiūrį į meną, ištrindamas ribas tarp „aukštojo“ meno ir kasdienybės. Jis parodė, kad įkvėpimo galima semtis visur, o menas gali būti smagus, ryškus ir prieinamas. Šiandien poparto idėjos vis dar matomos dizaine, reklamoje ir net šiuolaikinėje madoje, primindamos, kad menas yra aplink mus.