Mikelandželas nenorėjo tapyti Siksto koplyčios lubų, laikydamas save labiau skulptoriumi nei tapytoju, bet popiežius Julijus II jį privertė.

Ar žinojote, kad vienas garsiausių meno kūrinių istorijoje – Mikelandželo nutapytos Siksto koplyčios lubos – iš tiesų buvo projektas, kurio menininkas kategoriškai nenorėjo imtis? Nors šiandien tai neįsivaizduojama, Mikelandželas save laikė visų pirma skulptoriumi, o ne tapytoju, ir jam teko ilgai įkalbinėti bei net priversti, kad imtųsi šios milžiniškos užduoties.

Priverstinė Užuotis nuo Popiežiaus Julijaus II

Mikelandželas Buonarrotis, garsus Renesanso epochos menininkas, labiausiai troško kalti marmurą ir kurti skulptūras, tokias kaip „Dovydas“ ar „Pieta“. Tapyba jam atrodė mažiau prestižinė ir ne taip artima širdžiai, juolab tokio didžiulio masto freska. Tačiau 1508 metais galingasis Popiežius Julijus II, žinomas dėl savo ambicijų ir globos menui, turėjo kitokių planų. Jis užsakė Mikelandželui nutapyti milžiniškas Siksto koplyčios lubas, kurių plotas siekė apie 40 metrų ilgio ir 13 metrų pločio.

Menininkas, iš pradžių siūlydamas kitus tapytojus ir teigdamas, kad neturi reikiamų įgūdžių freskų tapybai tokiu mastu, bandė atsisakyti. Jis jautėsi esąs apgaudinėjamas ar net tyčiojamasi iš jo. Tačiau Popiežius Julijus II buvo nepalenkiamas. Jo valia buvo įstatymas, ir galiausiai Mikelandželas turėjo pasiduoti šiam įsakymui.

Milžiniškas Iššūkis ir Neapsakomas Grožis

Ketverius metus (1508–1512) Mikelandželas dirbo didžiuliame aukštyje, ant specialiai sukonstruotų pastolių, dažnai gulėdamas ant nugaros arba keistai išlenkęs kaklą. Darbas buvo fiziškai ir psichiškai alinantis. Jis pats rašė apie dažų lašėjimą į akis ir nuolatinius kaklo skausmus. Vis dėlto, būtent šis „nemėgstamiausias“ darbas tapo vienu didžiausių jo šedevrų ir visos meno istorijos ikona.

Siksto koplyčios lubose pavaizduotos scenos iš Pradžios knygos, įskaitant garsiąją „Adomo sukūrimą“, stebina savo kompozicija, spalvomis ir emociniu gyliu. Ironiška, bet Mikelandželo nenoras tapyti privertė jį įrodyti, kad jis buvo ne tik genialus skulptorius, bet ir neprilygstamas tapytojas, palikęs amžiną palikimą žmonijai. Tai puikus pavyzdys, kaip kartais didžiausi stebuklai gimsta iš netikėčiausių ir nenorimų aplinkybių!