Kas nutapė Žalgirio mūšį: slapta šedevro gelbėjimo drama

Norintiems sužinoti, kas nutapė „Žalgirio mūšį“, atsakymas paprastas – tai legendinis lenkų dailininkas Janas Mateika (Jan Matejko), drobę užbaigęs 1878 metais. Tačiau mažai kas žino, kad šis milžiniškas paveikslas Antrojo pasaulinio karo metais vos nebuvo sudegintas, o jo gelbėjimo istorija primena įtempto siužeto filmą.

Kodėl naciai taip įnirtingai ieškojo šio paveikslo?

1410 metų Žalgirio mūšis, kuriame jungtinės Lietuvos ir Lenkijos pajėgos sutriuškino Kryžiuočių ordiną, vokiečiams visada buvo skaudus istorinis pralaimėjimas. Jano Mateikos paveikslas, vaizduojantis šią triumfo akimirką, naciams tapo didžiuliu įžeidimu ir grėsme jų kuriamai propagandai.

Okupavęs Lenkiją, Adolfas Hitleris įsakė visiškai sunaikinti šį kūrinį, kad palaužtų vietinių gyventojų kovinę dvasią. Už informaciją apie paveikslo buvimo vietą naciai siūlė milžinišką piniginę premiją (tuometiniais pinigais – net 10 milijonų markių), o vėliau netgi paskleidė melagingą žinią, kad paveikslas jau surastas ir sunaikintas, tikėdamiesi, kad jo saugotojai praras budrumą ir išsiduos.

Kaip pavyko paslėpti milžinišką drobę?

Paslėpti šį šedevrą buvo neįtikėtinai sunki užduotis vien dėl jo fizinių matmenų. Paveikslo plotis siekia bemaž 10 metrų, o aukštis – daugiau nei 4 metrus. Tai reiškia, kad jo nebuvo įmanoma tiesiog įsidėti po ranka ar paslėpti namų spintoje.

Siekdami išgelbėti kūrinį, drąsūs lenkų patriotai atliko neįtikėtiną žygį:

• Paveikslą atsargiai suvyniojo ant specialaus medinio veleno.
• Įdėjo jį į sandarią cinkuotą dėžę, apsaugančią nuo drėgmės ir puvimo.
• Slapta nugabeno į Liublino apylinkes ir užkasė giliai po žeme, vienos gamyklos teritorijoje.

Nors gestapas suėmė ir kankino kelis žmones, įtariamus žinojus slėptuvės vietą, niekas neišdavė paslapties. Paveikslas po žeme saugiai išgulėjo iki pat karo pabaigos.

Kodėl ši istorija įkvepia šiandien?

Šis įvykis įrodo, kad menas yra kur kas daugiau nei tiesiog dažai ant drobės. Tai tautos dvasia, istorinė atmintis ir pasididžiavimo šaltinis. Žmonės rizikavo savo ir savo šeimų gyvybėmis ne dėl materialios vertės, o tam, kad ateities kartos šiandien Varšuvos nacionaliniame muziejuje galėtų gyvai išvysti šį įspūdingą kūrinį.