Kas nutapė paveikslą „Šauksmas“? Slapta kūrinio žinutė

Jei bent kartą domėjotės moderniuoju menu, tikriausiai žinote, kas nutapė paveikslą „Šauksmas“ – tai garsus norvegų ekspresionistas Edvardas Munkas (Edvard Munch). Tačiau net ir didžiausi šio šedevro gerbėjai dažnai nežino apie vieną šiurpią ir intriguojančią paslaptį, paslėptą pačiame drobės kampe.

Viršutiniame kairiajame paveikslo kampe pieštuku, vos pastebimai, yra užrašyta viena trumpa frazė norvegų kalba: „Tik beprotis galėjo tai nutapyti“. Ilgą laiką tai buvo viena didžiausių meno pasaulio mįslių.

Kas užrašė šią paslaptingą frazę?

Dešimtmečius meno istorikai ginčijosi, iš kur atsirado šis sakinys. Daugelis manė, kad tai buvo vandalizmo aktas – kad kažkoks pasipiktinęs parodos lankytojas slapta sugadino paveikslą, kol niekas nematė.

Visgi 2021 metais Norvegijos nacionalinis muziejus nusprendė išspręsti šį detektyvą. Naudodami pažangią infraraudonųjų spindulių technologiją, mokslininkai išanalizavo raštą ir palygino jį su paties E. Munko dienoraščiais bei laiškais.

Tyrimo rezultatas nustebino visus: užrašą paliko pats Edvardas Munkas.

Kodėl dailininkas nusprendė „pavadinti“ save bepročiu?

Kad suprastume šį poelgį, turime sugrįžti į 1895 metus, kai paveikslas pirmą kartą buvo pristatytas visuomenei Norvegijoje. Tuometinis pasaulis nebuvo pasiruošęs tokiam keistam, tamsiam ir emocionaliam kūriniui.

• Arši kritika: Parodos lankytojai ir meno vertintojai baisėjosi paveikslu, vadindami jį bjauriu ir beprasmiu.
• Abejonės dėl psichikos: Per vieną diskusiją jaunas medicinos studentas viešai pareiškė, kad šio kūrinio autorius tikriausiai yra psichiškai nesveikas ir jo vieta – ligoninėje.
• Skausminga reakcija: E. Munkas labai jautriai reagavo į aplinkinių nuomonę, o jo šeimoje iš tiesų būta psichikos ligų. Manoma, kad po šio incidento jis grįžo prie savo paveikslo ir su kartėliu bei ironija pieštuku įrašė minėtą sakinį. Tai buvo jo atsakas jį įžeidusiems kritikams.

Keli įdomūs faktai apie „Šauksmą“, kurių galbūt nežinojote:

• Tai ne vienas paveikslas: E. Munkas sukūrė net keturias „Šauksmo“ versijas naudodamas skirtingas technikas (aliejų, temperą ir pastelę).
• Paveikslas buvo pavogtas du kartus: Skirtingos šio šedevro versijos buvo pavogtos 1994 ir 2004 metais, tačiau, laimei, abi sėkmingai sugrąžintos į muziejus.
• Tai ne šauksmas, o aidas: Pats autorius aiškino, kad figūra paveiksle ne rėkia, o užsikiša ausis, bandydama apsisaugoti nuo „gamtą persmelkusio begalinio šauksmo“.

Ši maža, ranka rašyta eilutė paverčia „Šauksmą“ dar asmeniškesniu kūriniu. Tai ne tik visuotinio nerimo simbolis – tai paties menininko kovos su visuomenės nesupratimu ir savo paties demonais liudijimas.