Kas nutapė „Bučinį“? Šedevras, nupirktas dar nebaigtas

Garsųjį ir visame pasaulyje atpažįstamą paveikslą „Bučinys“ nutapė garsus austrų dailininkas simbolistas Gustavas Klimtas. Šis auksu švytintis šedevras, sukurtas 1907–1908 metais, tapo ne tik menininko vizitine kortele, bet ir vienu brangiausių bei paslaptingiausių kūrinių meno istorijoje.

Kodėl šis paveikslas sukėlė tikrą revoliuciją Austrijoje?

Įsivaizduokite, kad perkate namą, kurio statybos dar net neįpusėjo, ir sumokate už jį penkiasdešimt kartų daugiau nei už bet kurį kitą prabangų būstą mieste. Būtent taip nutiko su Klimto „Bučiniu“.

Belvederio muziejus Vienoje nusprendė įsigyti šį paveikslą dar tuomet, kai Klimtas prie jo tebedirbo. Valstybė už jį paklojo astronominę sumą – net 25 000 kronų. Kad suprastumėte šio skaičiaus mastą: iki tol brangiausias Austrijoje parduotas paveikslas kainavo vos 500 kronų. Tai buvo neregėta rizika ir kartu didžiulis įvertinimas dailininkui, kurį dalis visuomenės tuo metu laikė pernelyg skandalingu.

Iš kur atsirado tas užburiantis paveikslo švytėjimas?

Žiūrint į „Bučinį“, akis iškart patraukia magiškas, beveik hipnotizuojantis jo spindesys. Tai nėra tiesiog gerai parinkti dažai. G. Klimtas šiame kūrinyje panaudojo tikrus aukso lakštus, taip pat sidabrą ir platiną.

Šią techniką menininkas nusižiūrėjo kelionės į Italiją metu, kur jį sužavėjo senovinės Ravenos mozaikos. Grįžęs jis pradėjo savo garsųjį „auksinį laikotarpį“. Ant drobės plonais sluoksniais klijuojamas auksas sukūrė trimatį vaizdą, kuris, priklausomai nuo apšvietimo, keičiasi ir spindi vis kitaip.

Kas slepiasi po auksiniais drabužiais?

Nors paveikslas spinduliuoja meile ir ramybe, aplink jį iki šiol verda diskusijos. Kas yra tie du įsimylėjėliai, paskendę auksiniame glėbyje?

Dauguma meno istorikų sutinka, kad vyras paveiksle – tai pats Gustavas Klimtas, o moteris – jo ilgametė gyvenimo draugė ir mūza Emilie Flöge. Tačiau tikrosios tiesos menininkas niekada neatskleidė.

Štai keletas įdomių faktų apie šį šedevrą:

• Aukso magija: Klimtas buvo auksakalio sūnus, todėl puikiai išmanė, kaip elgtis su šiuo tauriuoju metalu.
• Kontrastas: Nors poros drabužiai ir fonas ištirpsta aukso ornamentuose, jų veidai ir rankos nutapyti stulbinamai tiksliai, naudojant tradicinę aliejinės tapybos techniką.
• Pasaulio nuosavybė: Šiandien šis paveikslas saugomas Belvederio galerijoje Vienoje ir yra laikomas Austrijos kultūros simboliu. Jo išvežti iš šalies nevalia jokiomis aplinkybėmis.

Šis kūrinys įrodo, kad drąsa eksperimentuoti ir tikėjimas savo vizija gali sukurti kažką nemirtingo. Kitą kartą, kai pamatysite „Bučinio“ reprodukciją ant puodelio ar užrašų knygelės, prisiminkite – tai ne šiaip gražus vaizdas, o drąsus ir revoliucinis meno istorijos lūžis.