Kas nutapė Atėnų mokyklą? Slapta konkurento figūra

Jei jums kada nors kilo klausimas, kas nutapė „Atėnų mokyklą“, atsakymas yra paprastas – tai italų Renesanso genijus Rafaelis Sancijus (Raffaello Sanzio), šį šedevrą sukūręs maždaug 1509–1511 metais. Šis įspūdingas kūrinys, puošiantis Vatikano rūmus, ne tik vaizduoja didžiuosius antikos mąstytojus, bet ir slepia intriguojančią dviejų meno milžinų konkurencijos istoriją.

Kaip gimė „Atėnų mokykla“ ir kas joje pavaizduotas?

Rafaelis gavo užsakymą iš popiežiaus Julijaus II išpuošti jo privačios bibliotekos kambario sienas. „Atėnų mokykloje“ jaunasis dailininkas pavaizdavo žymiausius Senovės Graikijos filosofus, mokslininkus ir matematikus, diskutuojančius apie tiesą ir pasaulio sandarą.

Pačiame centre matome Platoną (kuriam Rafaelis suteikė Leonardo da Vinčio bruožus) ir jo mokinį Aristotelį. Tačiau viena figūra freskoje stipriai išsiskiria iš kitų. Tai – priekyje, prie akmeninio bloko sėdintis ir pasirėmęs ranka, niūrus filosofas Herakleitas. Įdomu tai, kad pirminiuose Rafaelio eskizuose šio personažo apskritai nebuvo.

Kodėl Rafaelis slapta nupiešė savo konkurentą Mikelandželą?

Tuo pačiu metu, kai Rafaelis dirbo prie savo freskos, vos už kelių žingsnių – Siksto koplyčioje – kitas Renesanso genijus Mikelandželas vienas pats tapė garsiąsias lubas. Mikelandželas buvo žinomas kaip uždaro būdo, niūrus ir nuolat nepatenkintas žmogus, o savo darbus saugojo po devyniais užraktais.

Istorikai pasakoja, kad Rafaelis gavo progą slapta užmesti akį į Mikelandželo nebaigtą darbą. Pamatytas vaizdas ir nepaprasta jo tapybos jėga jaunąjį meistrą taip pribloškė, kad jis nusprendė atiduoti pagarbą savo konkurentui.

Rafaelis sugrįžo prie savo jau beveik baigtos „Atėnų mokyklos“ ir ant šlapio tinko skubiai nutapė naują figūrą – filosofą Herakleitą. Rafaelis suteikė jam akivaizdžius Mikelandželo veido bruožus, aprengė jį paprastais akmenskaldžio batais ir pavaizdavo jį sėdintį visiškai vieną, pasinėrusį į savo niūrias mintis.

Kodėl ši istorija žavi mus iki šiol?

Šis poelgis rodo ne tik didžiulę konkurenciją, bet ir neįtikėtiną profesinę pagarbą. Nors abu menininkai nesutarė, Rafaelis sugebėjo pripažinti kito genijaus didybę ir įamžino jį savo šedevre, suteikdamas jam amžiną vietą šalia didžiausių žmonijos protų.

Keletas įdomių faktų apie „Atėnų mokyklą“:

• Autoportretas: Rafaelis freskoje nupiešė ir save. Jei pažvelgsite į dešinįjį kampą, pamatysite jauną vyrą su tamsia kepure, žiūrintį tiesiai į mus.
• Matematikos žvaigždė: Geometrijos tėvas Euklidas freskoje turi kito garsaus to meto architekto, Rafaelio draugo Bramantės, veidą.
• Tobula perspektyva: Kūrinys laikomas vienu geriausių linijinės perspektyvos pavyzdžių pasaulio mene – žiūrovui atrodo, kad jis žvelgia į gilų, realų pastatą.