Kai kurie paveikslai buvo pavogti daugiau nei vieną kartą; pavyzdžiui, „Mona Liza“ buvo pavogta 1911 m. ir rasta tik po dvejų metų.

Įsivaizduokite, kad jūsų namuose kabantis paveikslas staiga dingsta. O dabar įsivaizduokite, kad tai ne bet koks paveikslas, o vienas garsiausių pasaulyje meno kūrinių! Būtent tokios dramos vyksta meno pasaulyje, o kai kurie šedevrai netgi turi „vagysčių“ įrašus savo istorijoje.

„Mona Lizos“ dingimas, sukrėtęs pasaulį

Bene garsiausias tokios istorijos pavyzdys – Leonardo da Vinci „Mona Liza“, kurią dabar galime išvysti Luvro muziejuje Paryžiuje. Šis paslaptinga šypsena žavintis portretas 1911 metais patyrė neįtikėtiną nuotykį. Rugpjūčio 21-osios rytą paaiškėjo, kad paveikslo tiesiog nebėra! Visą pasaulį apėmė šokas, o Prancūzija sugedo gėda.

Vagystė buvo tikras detektyvas. Dviem ilgas pareigas einantiems muziejaus sargams netgi buvo įtarimas, kad jie prisidėjo prie dingimo. Tarp įtariamųjų buvo ir pats Pablo Picasso! Tačiau tikrasis vagis, buvęs Luvro darbuotojas Vincenzo Peruggia, buvo atskleistas tik po dvejų metų, kai bandė parduoti „Mona Lizą“ galerijos savininkui Florencijoje. Peruggia teigė norėjęs grąžinti paveikslą į Italiją, manydamas, kad jis priklauso ten. Laimei, 1913 metais „Mona Liza“ grįžo į Paryžių, vėl tapdama viena labiausiai saugomų ir lankomų meno kūrinių.

Kodėl menas tampa taikiniu?

Meno vagystės, nors ir retai, vyksta ir dabar. Kodėl gi nusikaltėliai rizikuoja dėl paveikslų ar skulptūrų? Priežasčių gali būti kelios:

• Milžiniška vertė: Žymūs meno kūriniai vertinami milijonais, o kartais ir milijardais eurų.
• Prestižas: Kai kurie vagys tiesiog trokšta iššūkio ir įgyvendina sudėtingas operacijas, kad pavogtų garsų kūrinį.
• Išpirka: Kartais meno kūriniai vagiami siekiant gauti išpirką iš muziejaus ar kolekcininko.
• „Tamsiosios rinkos“ užsakymai: Nors dideli, žinomi kūriniai sunkiai parduodami, kai kurie vagia pagal specifinius užsakymus, tačiau tokia praktika yra itin reta.

Svarbu žinoti, kad pavogtus ir visame pasaulyje garsius meno kūrinius parduoti yra praktiškai neįmanoma. Jų kilmė yra gerai žinoma, o kiekvienas pirkėjas bus akylai stebimas. Dėl šios priežasties dauguma pavogtų šedevrų, kaip ir „Mona Liza“, anksčiau ar vėliau grįžta į teisėtus savininkus, dažnai po ilgų ir įtemptų paieškų. Šios istorijos tik dar kartą įrodo, koks neįkainojamas yra meno palikimas.