33 m. e. m. Aleksandras Didysis mirė Babilone, palikdamas milžinišką imperiją be aiškaus įpėdinio, kas lėmė jos susiskaldymą.

Ar žinojote, kad vienas garsiausių istorijos karvedžių mirė palikdamas milžinišką imperiją be aiškaus įpėdinio? Tai nutiko 323 metais prieš Kristų Babilone, kai vos 32-ejų metų amžiaus mirė Aleksandras Didysis. Jo staigi mirtis sukėlė didžiausią galios vakuumą, kuris amžiams pakeitė senovės pasaulio žemėlapį.

Nuo genijaus iki legendos

Aleksandras per vos dešimtmetį trukusius žygius sukūrė didžiausią imperiją, kokia tik buvo matyta. Jo valdos driekėsi nuo Graikijos iki Indijos, sujungdamos Vakarus ir Rytus. Jis buvo ne tik narsus karvedys, bet ir mąstytojas, filosofo Aristotelio mokinys, svajojęs apie kultūrų sintezę. Tačiau, pasiekus pasaulio kraštą, jam teko grįžti į Babiloną, kur jo laukė ne nauji žygiai, o mirtis.

Mįslinga mirtis ir „Stipriausiajam“ palikimas

Aleksandro mirties aplinkybės iki šiol yra apgaubtos paslapties. Nors dažniausiai manoma, kad jį pakirto karštligė ar kita liga, netrūksta ir teorijų apie nuodijimą. Svarbiausia, kad prieš mirtį paklaustas, kam palieka imperiją, Aleksandras ištarė žodžius, kurie tapo pranašiški: „Stipriausiajam“ (gr. tō krátistō). Šis atsakymas, ar jis ir buvo ištartas, atvėrė kelią kruviniems karams.

Diadochų karai: imperijos draskymas

Be aiškaus įpėdinio, galingiausi Aleksandro generolai, vadinami diadochais (gr. diádochoi – įpėdiniai), tuoj pat ėmė kovoti dėl jo palikimo. Prasidėjo dešimtmečius trukę kruvini karai, kurių metu imperija buvo draskoma į gabalus. Kiekvienas generolas siekė kuo didesnės dalies ir absoliučios valdžios.

Galiausiai, po ilgų kovų, didžiulė Aleksandro imperija suskilo į keletą atskirų helenistinių karalysčių:

• Ptolemėjų Egiptas: įkurtas generolo Ptolemėjaus, valdymas baigėsi Kleopatros VII mirtimi.
• Seleukidų imperija: didžiausia dalis, apėmusi didžiąją Azijos dalį, valdoma Seleuko.
• Antigonidų Makedonija: senoji Aleksandro gimtinė, valdoma Antigono dinastijos.

Šios karalystės išlaikė graikų kultūros įtaką ir suformavo helenistinio pasaulio epochą, kuri truko iki Romos iškilimo. Aleksandro Didžiojo mirtis ne tik baigė vieno didžiausių karvedžių gyvenimą, bet ir užbaigė vieną erą, pradedant naują – karalysčių ir kultūrų persipynimo.