1972 m. rugsėjo 5 d. per Miuncheno olimpines žaidynes palestiniečių teroristų grupė "Juodasis rugsėjis" paėmė įkaitais Izraelio sportininkus, o tai baigėsi žudynėmis.

1972-ųjų rugsėjo 5-oji turėjo būti dar viena džiaugsminga diena vasaros olimpinėse žaidynėse Miunchene, Vokietijoje. Tačiau ryte ramų Olimpinį kaimelį sudrebino neįsivaizduojamas teroro aktas, amžinai įsirėžęs į pasaulio sporto ir istorijos metraščius. Tądien linksmas sporto renginys virto niūria tragedija, primenančia apie politinio konflikto žiaurumą ir taikos trapumą.

Kas įvyko?

Ankstyvą rugsėjo 5-osios rytą į Izraelio delegacijos būstą Olimpinio kaimelio patalpose įsiveržė aštuoni palestiniečių teroristų grupuotės „Juodasis rugsėjis“ nariai. Jų tikslas buvo paimti įkaitais Izraelio sportininkus ir delegacijos narius. Teroristai pareikalavo daugiau nei 200 palestiniečių kalinių išlaisvinimo iš Izraelio kalėjimų, taip pat dviejų Vokietijos kairiųjų ekstremistų paleidimo. Du izraeliečiai – treneris ir imtynininkas – buvo nužudyti iš karto, bandydami pasipriešinti.

Žudynės ir nepavykęs gelbėjimas

Įkaitų drama, įtemptai stebint visam pasauliui, tęsėsi visą dieną. Vokietijos valdžios institucijos, siekdamos išgelbėti įkaitus, surengė gelbėjimo operaciją, kuri, deja, virto katastrofa. Naktį teroristai su devyniais likusiais įkaitais Izraelio delegacijos nariais buvo nugabenti sraigtasparniais į Fürstenfeldbrucko oro uostą, kur, kaip manyta, jiems turėjo būti parūpintas lėktuvas pabėgimui.

Tačiau oro uoste gelbėjimo operacija nepavyko. Įvyko masinis susišaudymas tarp teroristų ir Vokietijos policijos. Tragiško chaoso metu žuvo visi devyni likę Izraelio sportininkai ir delegacijos nariai, vienas Vokietijos policininkas ir penki iš aštuonių teroristų. Iš viso žuvo 11 Izraelio delegacijos narių ir vienas Vokietijos policininkas.

Pamokos ir pasekmės

Miuncheno žudynės sukrėtė pasaulį ir privertė iš esmės peržiūrėti saugumo priemones dideliuose tarptautiniuose renginiuose, ypač olimpinėse žaidynėse. Iki tol olimpiados buvo laikomos taikos ir vienybės švente, kurioje nereikėjo griežto saugumo. Ši tragedija pakeitė šį požiūrį amžinai, pavertė saugumą prioritetu ir paliko neišdildomą randą olimpiniame judėjime. Ši diena yra nuolatinis priminimas apie ekstremizmo kainą ir būtinybę nuolat saugoti taiką ir saugumą.