1961 m. rugpjūčio 13 d. pastatyta Berlyno siena, padalijusi Rytų ir Vakarų Berlyną ir tapusi Šaltojo karo simboliu.

Šiandien prisimename įvykį, kuris pakeitė milijonų gyvenimus ir tapo vienu ryškiausių Šaltojo karo simbolių. Lygiai prieš 63 metus, 1961 m. rugpjūčio 13 d., prasidėjo Berlyno sienos statyba – fizinės ir ideologinės takoskyros tarp Rytų ir Vakarų Berlyno įkūnijimas.

Kodėl prireikė sienos?

Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija ir jos sostinė Berlynas buvo padalinti į keturias okupacines zonas. Laikui bėgant, Vakarų dalys virto Vokietijos Federacine Respublika (VFR), o Rytų – Vokietijos Demokratine Respublika (VDR). Berlyno centre egzistavo savotiška „skylė“ geležinėje uždangoje, pro kurią Rytų Vokietijos gyventojai bėgo į Vakarus, ieškodami laisvės ir geresnio gyvenimo. Iki 1961 m. iš VDR pasitraukė milijonai žmonių.

Netikėta statyba ir pasekmės

Norėdami sustabdyti šį masinį egzodą ir užkirsti kelią protų nutekėjimui, Rytų Vokietijos valdžia, remiama Sovietų Sąjungos, priėmė drastišką sprendimą. Ankstyvą 1961 m. rugpjūčio 13 d. rytą Berlyno gatvėse pasirodė kareiviai ir darbininkai, kurie pradėjo statyti spygliuotų vielų užtvaras ir blokuoti kelius. Per naktį miestas buvo padalintas. Šeimos, draugai ir kolegos atsidūrė skirtingose pusėse, negalėdami susitikti.

Iš pradžių paprasta spygliuota tvora, Berlyno siena greitai virto betoniniu, gerai saugomu barjeru su stebėjimo bokštais ir „mirties juosta“. Siena stovėjo 28 metus, tapdama ne tik Berlyno, bet ir viso pasaulio padalijimo tarp komunistinio bloko ir Vakarų demokratijų simboliu. Ji atstovavo priespaudą, laisvės suvaržymus ir atšiaurią Šaltojo karo realybę. Daugybė žmonių žuvo bandydami ją įveikti.

Sienos pabaiga

Laimė, siena krito. 1989 m. lapkričio 9 d. netikėtai griuvo, atverdamas kelią Vokietijos susivienijimui ir žymėdamas Šaltojo karo pabaigos pradžią. Šiandien Berlyno siena yra priminimas apie padalijimo skausmą ir nesustabdomą žmogaus troškimą laisvės.