1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, prasidėjo sovietų okupacijos laikotarpis.

Šiandien prisimename vieną skaudžiausių datų Lietuvos istorijoje – 1940 m. birželio 15-ąją. Tą dieną, nepaisant tarptautinių sutarčių ir Lietuvos neutralumo, Sovietų Sąjunga okupavo mūsų šalį. Tai buvo prievartos aktas, nutraukęs du dešimtmečius puoselėtą laisvę ir atvertęs naują, itin sudėtingą puslapį tautos kelyje.

Įvykiai klostėsi žaibiškai ir dramatiškai. Likus vos parai iki okupacijos, 1940 m. birželio 14 d. vėlų vakarą Sovietų Sąjunga įteikė Lietuvai ultimatumą. Jame buvo reikalaujama ne tik įsileisti neribotą sovietų kariuomenės kiekį į šalies teritoriją, bet ir pakeisti vyriausybę. Neturėdama realių galimybių pasipriešinti galingam agresoriui, Lietuvos valdžia buvo priversta priimti šias sunkias sąlygas.

Kitą dieną, birželio 15-osios rytą, sovietų tankai ir kariai įžengė į Lietuvos miestus ir kaimus. Valstybinės institucijos buvo užimtos, o šalies suverenitetas akimirksniu prarastas. Prasidėjo sovietizacijos procesas: buvo naikinami nepriklausomos Lietuvos simboliai, keičiama ideologija, įstatymai ir tradicijos. Tai buvo pradžia ilgo ir skausmingo okupacijos laikotarpio, palikusio gilias žaizdas tautos atmintyje.

Ši diena žymi ne tik nepriklausomybės praradimą, bet ir brutalių represijų, masinių trėmimų į Sibirą, priverstinės kolektyvizacijos ir ideologinio smurto pradžią. Nepaisant okupacijos, Lietuvos žmonės niekada nepalaužė vilties ir nuolatos, slaptai ar atvirai, priešinosi okupaciniam režimui. Birželio 15-oji primena mums apie laisvės kainą ir būtinybę nuolat ją branginti bei saugoti ateities kartoms.