1789 m. liepos 14 d. Paryžiaus minia užėmė Bastilijos tvirtovę-kalėjimą, pažymėdama Prancūzijos revoliucijos pradžią.

Prancūzijos istorijoje yra diena, kuri pakeitė viską – 1789 m. liepos 14-oji. Tą dieną, Paryžiaus centre, įniršusi minia užpuolė ir užėmė Bastilijos tvirtovę-kalėjimą. Šis įvykis, regis, tik nedidelis vietinis sukilimas, tapo grandininių reakcijų pranašu ir iš esmės žymėjo Prancūzijos revoliucijos pradžią.

Kodėl Būtent Bastilija?

Tai nebuvo eilinis kalėjimas. Ši viduramžių tvirtovė, stovėjusi kaip karališkosios valdžios simbolis, dažnai buvo naudojama politiniams kaliniams ir oponentams uždaryti, be teismo proceso. Ji tapo absoliutizmo ir priespaudos simboliu. Tą dieną žmonės ieškojo ne tik laisvės kaliniams (jų ten buvo vos septyni), bet ir ginklų bei parako, kad galėtų apsiginti nuo karališkųjų pajėgų ir kovoti už savo teises.

Lemtingas Šturmas

Minia, sudaryta iš paprastų Paryžiaus gyventojų, puolė Bastiliją. Po kelių valandų apgulties ir derybų, tvirtovės komendantas, bijodamas kraujo praliejimo, pasidavė. Nors pačiame šturme žuvo nedaug žmonių, simbolinė pergalės reikšmė buvo milžiniška. Žinia apie Bastilijos griūtį žaibiškai pasklido po visą Prancūziją ir Europą, įkvėpdama viltį ir skatindama kitus pasipriešinti nusistovėjusiai santvarkai.

Lūžis Istorijoje ir Šiandienos Reikšmė

Bastilijos šturmas iš esmės parodė, kad karaliaus valdžia nebėra absoliuti, o tauta turi galią keisti savo likimą. Jis tapo esminiu lūžiu, po kurio sekė monarchijos nuvertimas, Respublikos paskelbimas ir didžiulės socialinės bei politinės permainos Prancūzijoje. Šiais laikais liepos 14-oji minima kaip Prancūzijos nacionalinė šventė, vadinama Bastilijos diena, švenčianti laisvę, lygybę ir brolybę – vertybes, kurios gimė būtent tą lemtingą dieną.