1588 m. Anglija nugalėjo ispanų armadą, o tai buvo vienas reikšmingiausių karinių jūrų mūšių istorijoje.

Žinote, kad istorijoje yra momentų, kurie pakeičia viską? Vienas tokių – 1588 metai, kai Anglija susidūrė su milžiniška Ispanijos karaliaus Pilypo II „Nenugalimąja Armada“. Tai buvo ne tik didžiulis jūrų mūšis, bet ir įvykis, suformavęs Europos ateitį ir padėjęs Anglijai tapti galinga jūrų valstybe.

Kodėl Ispanija siuntė „Nenugalimąją Armadą“?

Apie ką buvo šis konfliktas? Ispanija, valdoma kataliko karaliaus Pilypo II, buvo galingiausia to meto valstybė, siekusi sustabdyti augančią protestantiškos Anglijos įtaką. Anglijos karalienė Elžbieta I rėmė olandų sukilėlius prieš Ispaniją, o Anglijos jūrininkai, tokie kaip seras Frensis Dreikas, nuolat puldinėjo Ispanijos laivus ir lobius. Ispanijai tai buvo per daug – reikėjo pamokyti Angliją.

Mūšis Lamanšo sąsiauryje

1588 m. vasarą Ispanija išsiuntė didžiausią laivyną, kokį Europa kada nors buvo mačiusi: apie 130 laivų su maždaug 30 000 karių. Jie plaukė link Anglijos, ketindami išlaipinti karius ir užimti šalį.

Tačiau anglai turėjo gudrų planą. Jų laivai buvo mažesni, greitesni ir manevringesni. Vadovaujami patyrusių jūrininkų, tokių kaip Lordas Hovardas ir seras Frensis Dreikas, jie vengė artimo mūšio ir naudojo toliašaudžius pabūklus, niokodami ispanų laivus iš tolo. Lemiamas momentas buvo naktis prie Gravelines, kai anglai pasiuntė degančius laivus (ugnies laivus) link Ispanijos armados, sukeldami paniką ir priversdami ispanus išsisklaidyti.

Pergalės pasekmės

Galiausiai, ne tik anglų strategija, bet ir stipri audra, kurią kai kurie pavadino „protestantų vėju“, pabaigė tai, ką anglai pradėjo. Audra išblaškė likusius ispanų laivus Šiaurės jūroje, priversdama juos plaukti aplink Škotiją ir Airiją, kur daugelis jų sudužo.

Nors Ispanija išlaikė savo galią dar kurį laiką, Armados pralaimėjimas buvo milžiniškas smūgis jos prestižui ir turtams. Anglijai tai buvo didžiulė pergalė, pakėlusi šalies moralę, sustiprinusi karalienės Elžbietos I poziciją ir patvirtinusi Anglijos, kaip galingos jūrų valstybės, reputaciją. Šis mūšis ne tik apgynė Anglijos nepriklausomybę, bet ir nubrėžė kelią būsimai Britanijos imperijos galybei jūrose.