Kai kurie pingvinai turi specialų liauką, kuri paverčia sūrų vandenį gėlu.

Įsivaizduokite, kad gyvenate vandenyno pakrantėje ir jūsų vienintelis vandens šaltinis yra sūrus jūros vanduo. Žmogui tai būtų didžiulė problema, nes gerti sūrų vandenį yra pavojinga sveikatai ir organizmui kenksminga. Tačiau pingvinams tai – jokia bėda! Jie turi nuostabų, gamtos suteiktą mechanizmą, leidžiantį mėgautis jūra ir nejausti troškulio.

Kaip pingvinai geria sūrų vandenį?

Štai kur slypi tikra gamtos inžinerija! Pingvinai turi specialią liauką, vadinamą druskos liauka (moksliškai – antorbitaline liauka), kuri yra įsitaisiusi virš jų akių. Ši liauka veikia tarsi miniatiūrinis gėlinimo įrenginys.

Kai pingvinas išgeria sūraus vandens ar suvalgo sūriavandenės žuvies, jo organizmas absorbuoja vandenį, o druska patenka į kraują. Tuomet druskos liauka imasi darbo: ji filtruoja druską iš kraujo, surinkdama visą nereikalingą perteklių. Surinkta druska paverčiama labai koncentruotu skysčiu.

Šis sūrus tirpalas išteka per specialius kanalus, esančius pingvino snapo viršuje, ir lašelių pavidalu nuteka žemyn. Iš šalies tai atrodo lyg pingvinas “varvintų nosį” ar “čiaudėtų”, bet iš tikrųjų tai yra sūraus vandens perdirbimo rezultatas – organizmas pašalina druskos perteklių!

Gyvybiškai svarbus prisitaikymas

Ši unikali prisitaikymo savybė yra gyvybiškai svarbi pingvinams, kurie didžiąją savo gyvenimo dalies praleidžia vandenyje arba atokiose, gėlo vandens stokojančiose pakrantėse. Ji leidžia jiems maitintis jūros gėrybėmis ir gerti jūros vandenį be jokios rizikos organizmui dehidratuoti. Be šios liaukos, pingvinai negalėtų išgyventi atšiauriose jūrų aplinkose, kuriose gėlo vandens šaltinių yra labai mažai arba visai nėra.

Taigi, kitą kartą pamatę pingviną, žinokite, kad po jo pūkuotu kailiu slepiasi ne tik meistriškas plaukikas, bet ir mažas gamtos inžinierius, puikiai išmokęs sūrų vandenį paversti gėlu. Tai tikra gamtos išmintis!