Ar tiesa, kad bet kuris metalas reaguoja su bet kuria rūgštimi?

Ne, tai netiesa – ne kiekvienas metalas reaguoja su bet kuria rūgštimi. Nors daugelis įprastų metalų, tokių kaip geležis ar cinkas, greitai ištirpsta rūgštyse, taurieji metalai (pavyzdžiui, auksas ir platina) yra visiškai jiems atsparūs ir nereaguoja su jokia gryna rūgštimi.

Kodėl auksas ir platina nebijo rūgščių?

Chemijos pasaulyje metalai skirstomi pagal jų aktyvumą. Tokie metalai kaip auksas, platina ar sidabras vadinami „tauriaisiais“, nes jie yra chemiškai pasyvūs – tai reiškia, kad jie labai nenoriai jungiasi su kitomis medžiagomis.

Jei įmesite auksinį žiedą į stiprią sieros ar druskos rūgštį, jame nevyks jokia reakcija ir žiedas liks visiškai sveikas. Būtent dėl šio neįtikėtino atsparumo aplinkos poveikiui auksas tūkstančius metų išlaiko savo blizgesį, nerūdija ir yra toks vertingas.

Kas yra vienintelis aukso „siaubas“?

Nors jokia gryna rūgštis aukso neįveikia, mokslininkai jau prieš šimtmečius rado vienintelę išimtį. Tai – „karališkasis vanduo“ (lot. Aqua regia).

Tai nėra paprastas vanduo, o itin stiprus ir agresyvus dviejų rūgščių mišinys:

• Vienos dalies azoto rūgšties
• Trijų dalių druskos rūgšties

Sumaišytos kartu, šios dvi rūgštys pradeda bendradarbiauti. Azoto rūgštis susilpnina aukso atomų ryšius, o druskos rūgštis iškart juos „pagriebia“ ir paverčia tirpiais junginiais. Šis gelsvai rausvas, garuojantis skystis yra toks galingas, kad gali lengvai ištirpinti net ir platiną.

Istorinis detektyvas: kaip ši paslaptis išgelbėjo Nobelio medalius

Ši neįprasta chemijos taisyklė kartą padėjo pergudrauti nacių kareivius Antrojo pasaulinio karo metais. Kai Vokietija okupavo Daniją, du vokiečių fizikai savo auksinius Nobelio medalius buvo patikėję saugoti kolegai Nielsui Borui jo laboratorijoje Kopenhagoje. Naciai už tokių medalių išvežimą iš Vokietijos būtų juos griežtai nubaudę.

Vengrų chemikas George’as de Hevesy sugalvojo genialų planą: jis abu medalius ištirpino „karališkajame vandenyje“. Gautas oranžinis skystis ramiai stovėjo laboratorijos lentynoje paprastame stikliniame inde. Naciai, apieškoję patalpas, net neįtarė, kad šiame tirpale slepiasi neįkainojamas auksas.

Karui pasibaigus, chemikas auksą iš tirpalo išgavo atgal, o Švedijos karališkoji mokslų akademija iš jo vėl išliejo tuos pačius Nobelio medalius ir grąžino juos mokslininkams.