Rykliai nemiega. Jie turi nuolat judėti, kad išlaikytų deguonies srautą per savo žiaunas.

Dauguma žmonių tiki, kad rykliai niekada nemiega ir privalo nuolat judėti, kad galėtų kvėpuoti. Šiame populiariame įsitikinime yra dalis tiesos, bet ne visa! Ryklių miegas ir kvėpavimas yra kur kas sudėtingesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kvėpavimo ir Poilsio paslaptys

Tiesa, kai kurie rykliai, pavyzdžiui, didieji baltieji rykliai ar ilgasnukiai rykliai, kvėpuoja naudodami vadinamąjį „taraninį vėdinimą“ (angl. ram ventilation). Tai reiškia, kad jie turi plaukti į priekį, kad vanduo tekėtų per jų atvirą burną ir žiaunas, išgaudamas deguonį. Jei nustotų plaukti, nustotų ir kvėpuoti. Šie rykliai net ir „miegodami“ juda, bet lėčiau, pereidami į savotišką pusiau sąmoningą būseną, dažnai pasinerdami į gilesnius vandenis ar patogias sroves.

Tačiau yra daugybė ryklių rūšių, kurios gali tiesiog gulėti ant dugno ar pasislėpti oloje ir kvėpuoti! Jos turi kitokį kvėpavimo mechanizmą, vadinamą „žandikaulio siurbimu“ (angl. buccal pumping). Tai reiškia, kad jos aktyviai pumpuoja vandenį per savo burną ir žiaunas, nepriklausomai nuo to, ar juda. Pavyzdžiui, ryklių auklių ar banginių ryklių pamatyti gulint ant dugno yra visai įprasta. Jos gali ramiai ilsėtis, netgi užsimerkti (nors ryklių akys neturi vokų, jos gali „pasukti“ akį į save, taip ją apsaugodamos).

Kas yra ryklių „miegas“?

Nors rykliai neturi vokų ir niekada neužmerkia akių (bent jau tradicine prasme), jie patiria poilsio ir sumažėjusios aktyvumo periodus, kuriuos galime vadinti miegu. Tačiau tai neprimena žmogaus miego. Manoma, kad jų smegenys gali miegoti „po vieną pusę“ – panašiai kaip delfinų – leidžiant kitai pusei stebėti aplinką ir valdyti būtinas funkcijas. Kai kurie mokslininkai netgi spėja, kad ryklių nugarkaulio smegenys (stuburo smegenys) gali tęsti judesius net ir tada, kai paties ryklių smegenys „ilsisi“.

Taigi, kitą kartą išgirdę, kad rykliai niekada nemiega, žinosite, kad tai yra tik pusiau tiesa! Jų poilsio įpročiai ir kvėpavimo mechanizmai yra nuostabūs pavyzdžiai, kaip gamta prisitaiko prie įvairių gyvenimo būdų vandenynuose.